pradi
 

















 
 
 
 
 Benedikto XVI kelion Austrij
 
 (KAP, KAI) Rugsjo 7–9 d. vykusios Benedikto XVI kelions Austrij pagrindinis tikslas buvo dalyvauti Marijos „taut ventovs“ Mariacelje (Mariazell) 850 met jubiliejaus minjime. Popieiaus piligrimins kelions kis – „velgti Krist“. Kelions metu Šventasis Tvas kviet Europ gerbti krikioniksias vertybes kaip esmin savo tapatybs laid. Benediktas XVI savo kalbose analizavo dabartins Vakar Europos krizs prieastis, apibendrindamas jas kaip nutolim nuo tiesos kriterijaus. Popieiaus kelions Austrijoje metu skambjo raginimai atnaujinti gyvenim ir tikjim. Atnaujinimo uduotis patikta ypa dvasininkams ir pasirinkusiems pavstj gyvenim: popieius ragino juos prieintis vairioms neteisingumo apraikoms. Jis kritikavo vartotojikum ir skatino iekoti krikionikosios meils prasms. Šventasis Tvas taip pat siek naujai parodyti kunigo misijos prasm, primindamas, kad iandienos mogui labiausiai reikia „vilties liudijimo“. Popieius ragino europieius vsti sekmadien ir pavadino tai „dvasins darnos ilaikymo slyga“.

Tai buvo septintoji usienio kelion per Benedikto XVI pontifikat. Visas tris vizito dienas beveik nepaliaujamai lijo lietus. Nepaisant nepalankaus oro susitikimuose su popieiumi dalyvavo daugiau piligrim negu tiktasi: Mariacelje susitikim atjo 33 tkst. maldinink, o Miias Šv. Stepono katedroje Vienoje susirinko 20 tkst. tikinij. I viso kelions susitikimuose dalyvavo daugiau kaip 110 tkst. moni. Benedikt XVI kelionje lydjo palyginti nedidel 26 asmen palyda.

„Jauiuosi kaip namie“

Lktuvui nusileidus Vienos oro uoste dl smarkaus lietaus popieiaus sutikimo ceremonija vyko oro uosto salje. Sveikinimo kalboje Benediktas XVI prisipaino, kad jauiasi „kaip namie“: „Ši kultrin erdv Europos centre pranoksta visas sienas ir vienija vairias vis ms kontinento dali iniciatyvas. Šios alies kultra ymiu mastu paenklinta Jzaus Kristaus odiu ir Banyios veikimu“, – kalbjo popieius. Prezidentas Heinzas Fischeris sveikinimo kalboje primin daugeriopus Benedikto XVI ryius su Austrija. Jis sak, kad svarbiausias alies politikos tikslas yra ilaikyti taik tarp taut ir moni.

Sveikindamas Vienos gyventojus Am Hof aiktje, kurios viduryje stovi paminklas Marijai Mariensäule, Benediktas XVI kalbjo apie Dievo Motinos vaidmen Austrijos istorijoje ir jos reikm kiekvieno kataliko gyvenime. Dl lietaus sukelt technini problem popieius pro mikrofon pasak tik dal savo kalbos. Popieiaus kelions liturginje inauguracijoje entuziastingai dalyvavo apie 10 tkst. tikinij, tarp j daug katalikikj mokykl moksleivi, taip pat Vienoje gyvenani tautini bendruomeni atstov. Belaukiant susitikimo monms teko kelias valandas praleisti pliaupiant lietui. Am Hof banyioje Šventasis Tvas pagarbino Šveniausij Sakrament, drauge su visais tikiniaisiais „velgdamas Krist“. Šioje kroat katalik reikmms tarnaujanioje banyioje liturgija atspindjo Vienoje gyvenanias kitakalbes katalik bendruomenes.

Austrijos vyskup konferencijos pirmininkas Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas sveikindamas popiei pabr, kad Austrijos sostinje gyvena apie 200 tkst. svetimali katalik, kurie „Vienoje sudaro pasaulin Banyi“. Kardinolas pra Šventojo Tvo sustiprinimo: „Banyia Austrijoje igyveno skausmingus ir kani kupinus laikus. Mums gresia pavojus prarasti ryt, rezignuoti ar net prarasti vilt. Šventasis Tve, sustiprink ms tikjim! Nukreipk ms vilgsn Krist! Jis yra ms pasitikjimas ir ms viltis!” Sveikinimo odyje kardinolas Schönbornas taip pat primin ydiksias krikionybs aknis, vesdindamas holokausto auk pagerbimo ceremonij netoli esanioje Judenplatz aiktje.

Kitu sustojimu Benediktas XVI pagerb naci reimo nuudytj Austrijos yd atminim. Drauge su vyriausiuoju Vienos rabinu P. Eisenbergu popieius sustojo prie holokausto auk paminklo Judenplatz – yd aiktje. Be paliovos pilant lietui, popieius valandl tyliai meldsi. Tuo metu vyriausias rabinas su ikilmingum pabriania balta kipa kalbjo kadi – judj mald u mirusiuosius. Prie tai Vienos vyriausiasis rabinas, cituodamas Koheleto knyg, kalbjo tkstaniams Am Hof aiktje susibrusi jaunuoli, kad popieius savo atvykimu „irauna praeityje past blog“.

inia Europai

Vienos Hofburgo rmuose Benediktas XVI susitiko su diplomatiniu korpusu ir vieuomens atstovais. Popieius ragino, kad Europa neatmest savo krikionikj akn. Pasak Benedikto XVI, krikionikosios aknys yra „civilizacijos raugas“ kelyje treij tkstantmet. Popieius savo kalboje sak: „Bendri Europos namai bus gera vieta gyventi tik tuomet, jei bus pastatyti ant tvirto bendr vertybi kultrinio ir moralinio pamato, kur perdav Europos istorija bei tradicija. “ Kalbdamas apie Austrijos vaidmen Europos integracijos procese popieius primin, kad Mariacels ventov yra drauge Vidurio Europos taut susitikimo vieta. Anot Benedikto XVI, krikionikasis tikjimas giliai paenklino ios alies ir jos gyventoj bd. „Austrija be gyvos krikionybs nebt Austrija“, – sak popieius. Šventasis Tvas ypa teigiamai vertino tomis dienomis Rumunijoje, Sibiu, vykstant 3-ij Europos ekumenin susirinkim.

Kalbdamas apie „Europos gyvensenos model“, apimant veiksming ekonomik ir socialin teisingum, popieius taip pat primin traumines totalitarizmo bei diktatros patirtis, taip pat deimtmeius trukus kontinento sudalijim. „Deimtmeius skausmingai skirsts Europ sudalijimas politinje sferoje i tikrj veiktas, bet moni galvose ir irdyse dar toli iki vienybs“, – sak Benediktas XVI. Popieius kalbjo apie btinyb reguliuoti globalizacijos proces, kad nenukentt vargingieji mons bei alys. Jis taip pat kalbjo apie Europai bding mstysenos paveld, kurio esminiai sandai yra „tikjimas, tiesa ir protas“.

Šventasis Tvas savo kalbose akcentavo pagarb gyvybei nuo jos prasidjimo iki natralios mirties. Jis ragino Europos alis kurti pasitikjimo gyvybe atmosfer, kurioje vaikai priimami kaip dovana, o ne kaip nata. Benedikto XVI kalbos teiginiai apie „teis gyventi“, ypa kad abortas „nra mogaus teis“ sulauk labai daug urnalist ir politik komentar. Vatikano atstovas iniasklaidai kun. Federico Lombardi SJ, komentuodamas iniasklaidoje pasirodiusias popieiaus kalbos interpretacijas, teig, kad Austrijoje galiojantis statymas, iskyrus iimtinius atvejus, abort taip pat laiko neteistu, tad popieius ragins ilaikyti toki teisin tvark.

Penktadienio vakare grs i susitikimo Hofburge nunciatr, nepaisydamas nuovargio ir peralimo, Benediktas XVI trumpam pasirod apatalikosios nunciatros balkone, nudiugindamas jo laukusius daugiau kaip 500 jaunuoli.

„Taut ventovei“ 850 met

Rugsjo 8 d. ikilms Mariacelje (Mariazell) prasidjo kiek pavluotai. Dl nesiliovusio lietaus Benediktas XVI vyko u 150 km nuo Vienos esani ventov ne malnsparniu, bet automobiliu. Šventj Tv, vaiuojant papamobiliu, miestelio gatvse sveikino tkstaniai piligrim. Prie Miias popieius Bazilikoje tyliai meldsi prieais maloningosios Dievo Motinos atvaizd. 2 tkst. gyventoj turint miestel atvyko apie 30 tkst. maldinink, tarp j daug i usienio. Liturgijoje dalyvavo 70 hierarch: kardinol ir vyskup. Ypatinga aikts prieais Bazilik topografija leido komponuoti altori taip, kad vis liturgijoje dalyvaujani akys buvo viename lygyje: tuo norta pabrti, jog popieius lankosi „kaip piligrimas tarp piligrim“. Aiktje mirguliavo skiai: jie buvo idalyti piligrimams paketuose drauge su maldynais. Sveikindamas piligrimus vietos vyskupas Egonas Kapellari sak, kad tikintieji turi bti „dvasikai ir knikai atspars or pokyiams“. Mii skaitiniai skaityti vengr ir slovn kalbomis, o Evangelija – lotynikai. Popieius tar sveikinimo od ekikai, slovakikai ir lenkikai. Tikintieji labai kartai reagavo popieiaus pamokslo odius. Kalbdamas apie 850 met gyvuojani ventov, Benediktas XVI primin, kad nuo pat pradi i viet atvyksta vairi taut piligrimai, todl tai „ taikos ir vienybs vieta“. Marijos ventje popieius kreip tikinij mintis Krist: „Šiandien sitraukiame t daugelio ami didij piligrimyst. Pas Viepaties Motin atsikvepiame ir praome: parodyk mums Jz“.

Popieius taip pat atkreip dmes, jog „tiesos atsisakymas“ yra Vakar Europoje igyvenamos krizs esm. Pasak jo, tuomet nuostabs mokslo laimjimai gali turti dvejopus padarinius: prisidti prie grio ir taip pasitarnauti mogaus iganymui, taiau taip pat sukelti iaurias grsmes ir vesti mogaus ir pasaulio sunaikinim.

Tikjimo ir gyvenimo atnaujinimas

Mipar metu prie stebukling Marijos statul Magna Mater Austriae popieius meld tikjimo ir gyvenimo atnaujinimo. Pamaldose Mariazell bazilikoje dalyvavo Austrijos vyskupij dvasininkai, vienuoliai ir vienuols. Drauge meldsi ir popieiaus brolis prel. Georgas Ratzingeris.

Šventasis Tvas ireik pasigrjim jaunais monmis, noriniais pavsti Dievui savo gyvenim per kunigyst ar vienuolyst. „Dalyvavimas Kristaus kelyje apima du matmenis: kryi, nepasisekim, kani, nesupratim, paniek ir persekiojim, taiau taip pat tikr diaugsm, kylant i tarnavimo Kristui, ir paguod, teikiam susitikus su juo“, – primin Benediktas XVI. Popieius ragino dvasininkus ir pavstojo gyvenimo asmenis prieintis matomo arba paslpto neteisingumo apraikoms, taip pat plintaniai nepagarbai moni atvilgiu. Jis taip pat aptar evangelinius neturto, skaistumo ir klusnumo patarimus. Kalbdamas apie skaistum Benediktas XVI sak, kad celibatinio skaistumo adai nereikia individualizmo ar mogikj santyki atsisakymo, bet leidia be ilyg atsidti tarnaujant Dievo karalystei ir monms. Savo kalb popieius baig v. Ignaco malda.

Vienydamasis su Rumunijoje, Sibiu, tuo metu vykusio 3-iojo Europos ekumeninio susirinkimo dalyviais, popieius udeg vak. Ministrantai nuo ios vaks udeg vis pamald dalyvi vakes. Šis simbolinis aktas siejosi su Sibiu susitikimo kiu, kuris skelb: „Kristaus viesa nuvieia visus. Europos atnaujinimo ir vienybs viltis“.

Sekmadienio ventimas

Vienos v. Stepono katedroje popieius ragino vsti sekmadien ir pavadino sekmadienio ventim dvasinio gyvenimo darnos pamatine slyga: „Nedalyvaujant sekmadienio Miiose negalima skmingai realizuoti gyvenim.“ Jis atkreip dmes, kad Vakar visuomense sekmadienis, deja, tapo tik laisvu laiku, savaitgaliu. Popieius pripaino, jog laisvalaikis, ypa turint omenyje iuolaikinio pasaulio skubjim, yra tikrai geras ir btinas dalykas, taiau jeigu jis neturi vidins aies bei krypties, tuomet tampa tuiu laiku, negrinaniu jg ir neprisidedaniu prie poilsio. Popieius sak, kad sekmadienis banyioje yra kassavaitin krimo vent, diaugsmingas dkojimas u krinij.

Komentuodamas Evangelijos skaitin popieius kalbjo apie aukos ir savs atsiadjimo reikalaujani meil. Jis pabr, kad Jzaus reikalavimai mokiniams nra nukreipti prie santuokin meil, eim ar gyvenimo diaugsm. Popieiaus katechez apie meil tikintieji sutiko plojimais.

Kardinolas Christophas Schönbornas padkojo popieiui u raginim branginti sekmadien. Kardinolas atkreip dmes, kad Austrijoje gyvuoja iniciatyva „Sekmadienio sjunga“, kuri stengiasi atsispirti sekmadienio sumenkinimui ir nureikminimui. Tarp ios draugijos nari yra profsjung atstov, verslo moni, katalikikj organizacij nari. Vienos arkivyskupas taip pat sak, kad Šv. Stepono katedra ypa austr mylima ir j graiai restauruota. Jis papra Benedikto XVI palaiminti aukotojus. Po v. Mii popieius ijo aikt, kur buvo entuziastingai sveikinamas tkstani tikinij.

Po Viepaties angelo maldos Benediktas XVI padkojo Austrijos vaikams u atsistus laikus ir pieinius, kurie buvo susij su jo kelions kiu „velgti Krist“.

Vienuolynai – dvasins stiprybs oazs

Sekmadienio popiet Benediktas XVI lanksi Šventojo Kryiaus (Heiligenkreuz) cisters abatijoje. Tai seniausias, beveik be pertraukos nuo 1133 m. veikiantis cisters vienuolynas. Benediktas XVI pabr Austrijos vienuolyn kaip „dvasins stiprybs viet“ reikm. Popieius sak, kad nedera laikyti vienuolyn tik kultros ir tradicij paveldu ar verslo monmis. Šventasis Tvas pabr maldos svarb ne tik vienuoli, bet ir vis moni, nepaisant j amiaus ir padties, gyvenime. Pasak popieiaus, vienuoli gyvenime malda uima centrin viet, ji yra j paaukimo erdis. Popieius ragino, kad vienuolynai bt „Dievo prioriteto“ dvasinmis oazmis ir rodyt iandienos pasauliui svarbiausi ir lemiam dalyk: egzistuoja galutinis tikslas, dl kurio verta gyventi, – Dievas ir jo nenugalima meil.

Susiedamas su Šventojo Kryiaus abatijoje veikiania Popieikja auktja teologijos mokykla, Benediktas XVI kalbjo apie „klpani teologij“, teologijos mokslo ir maldingumo ssaj.

Savanoryst yra krikionybs dalis

Besibaigiant kelionei, Vienos koncert rm salje popieius susitiko su imtais moni, savanorikai besidarbuojani vairiose karitatyvinse bei socialinse institucijose. Benediktas XVI savanoriams sak, kad j neatlyginama veikla ugdo mogaus orum ir atskleidia „mogaus panaum Diev“. Benediktas XVI diaugsi galjs susitikti su monmis, kurie siekia Evangelijos odiams visuomenje suteikti konkrei iraik, „be iskaiiavimo ir nelaukdami atlygio“. Pasak popieiaus, savanorikas angaavimasis labai susijs su malone. Šventasis Tvas pabr, kad valstybs socialin politika negali pavaduoti asmeninio savanori angaavimosi: „artimo meil nra deleguojama“. Popieius sak, jog savanoriai kuria „ms visuomens mogikj ir krikionikj veid“.

Austrijos savanoriai kasmet dirba 17 mln. valand, i kuri 7,2 mln. valand sudaro socialin pagalba kaimynams. J atliekamas darbas vertinamas 3,5 mlrd. eur.

Austrija dar artimesn popieiui

Per atsisveikinimo ceremonij Benediktas XVI Vienos oro uoste sak: „Jauiu, jog i grai alis ir jos mons tapo man dar artimesni.“ Popieius primin Austrijos ir jos sostins ypating viet tarptautiniame dialoge. Jis sak, kad Viena dl jos istorins praeities ir geografins padties gali neti savo indl ir padti tradicinms, krikioniku tikjimu pagrstoms emyno vertybms silieti Europos institucijas per tarptautinius, kultrinius ir religinius ryius. Galiausiai popieius patikjo Austrijos dabart ir ateit Mariacels Maloningosios Motinos Magna Mater Austriae bei vis Austrijos ventj ir palaimintj utarimui.

„Banyios inios“
katalikai.lt
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi